Šildymo sistema su dujiniu katilu

Praeityje, žmonės net neįsivaizdavo, kad kada nors kiekvienuose namuose bus centrinis šildymas. Įsivaizduokite pastovų katilo ar krosnies kūrenimą malkomis ar anglimi, norint, kad patalpose būtų komfortiška temperatūra. Centrinio šildymo esmė yra labai paprasta, jūsų pasirinktas katilas, sušildo vandenį, kuris cirkuliuoja siurblio pagalba ir “perneša” šilumą į radiatorius/grindis. Tai be galo patogu ir paprasta.

Kas yra dujinis katilas?

Tai viena svarbiausių dujinio šildymo dalių. Tai prietaisas, kuris, naudodamas dujas sukuria šilumos energiją. Kai įjungiate katilą, atsidaro dujų vožtuvas, jos patenka į daugybę purkštukų, kurie yra uždaroje degimo kameroje. Dujos uždegamos elektrine uždegimo sistema. Degindami dujas, purkštukai šildo šilumokaitį, kuris yra prijungtas prie sistemos, kuriuo tiekiamas šaltas vanduo. Šilumokaitis pasisavina šilumos energiją sušildydamas vandenį. Sušildytas vanduo cirkuliuoja po visą jūsų namų sistemą ratu pro kiekvieną radiatorių, tada vėl sugrįžta į katilą. Cirkuliuodamas vanduo, spinduliuoja šilumos energiją, atiduodamas ją šildomoms patalpoms. Kai vanduo vėl pasiekia katilą, jis būna atvėsęs, todėl katilas vėl jį pašildo, kad užtikrinti pasirinktą temperatūrą patalpose. Vandens siurblys esantis katile (dažniausiai), užtikrina pastovią vandens cirkuliaciją sistemoje.

Kam reikalingi termostatai?

Be termostato ši sistema būtų valdoma rankiniu būdų. Tai reiškia, kad jums reikėtų įjunginėti ir išjunginėti katilą, kai yra pasiekiama jūsų pasirinkta temperatūra arba ji tampa per žema. Daugeliu atvejų, prie sistemos yra prijungiamas automatiniai valdikliai, kurie atlieka šią funkciją už jus- įjungia ir išjungia katilą. Šiuolaikinė alternatyva valdikliams – programuojami, išmanus termostatai, kurie gali būti įrengti kiekvienoje patalpoje. Termostatas, tai termometras su jungikliu. Kai temperatūra nukrenta, suveikia jungiklis, kuris siunčia signalą katilui įsijungti. Kai temperatūra pakyla iki pageidaujamos, termostato jungiklis išjungia katilą.

Kaip veikia radiatoriai?

Kartais vartotojai painiojasi, manydami, kad pas juos esančiuose radiatoriuose galima nustatyti skirtingas temperatūras. Iš principo radiatorius – vamzdis, kuris yra sulenktas daug kartų, taip sukuriant didesnį naudingą plotą, per kurį bus spinduliuojama šilumos energija į patalpas. Todėl radiatoriai gali būti arba įjungti, arba išjungti. Jų negalima sureguliuoti tam tikrai temperatūrai, nes karštas vanduo arba teka per jį arba ne. Paprastoje sistemoje, kiekviename radiatoriuje yra vožtuvas, kuriuo galima “išjungti” radiatorių. Užsukus vieną iš radiatorių, vanduo aplenks visą radiatoriaus kontūrą, tekėdamas tiesiai per apatinį radiatoriaus vamzdį, neatiduodamas šiluminės energijos.

Kas yra termostatinis radiatoriaus vožtuvas?

Prie radiatorių tvirtinami termostatiniai vožtuvai, padeda tausoti katilo naudojamą energiją. Jais galima reguliuoti kiekvieno radiatoriaus galią. Ne visose gyvenamose patalpose reikia vienodos temperatūros, ypač jei norima sutaupyti. Dažniausiai aukštesnės temperatūros reikia svetainėje, darbo ir vonios kambaryje. Kaip veikia termostatiniai vožtuvai? Kai įjungiate katilą, sistemoje pasiekiama maksimali temperatūra, visi radiatoriai įkaista. Tada, priklausomai nuo to kaip nustatė termostatinius vožtuvus, jie suveikia ir atjungia tam tikrus radiatorius. Taip sumažėja karšto vandens sistemoje poreikis – katilo apkrova sumažėja, sunaudojama mažiau energijos. Kai kambaryje temperatūra nukrenta, termostatai vėl “įjungia” radiatorių.
Patariama nemontuoti radiatorių termostatinių vožtuvų patalpoje, kurioje sumontuotas sieninis termostatas, nes jų funkcijos prieštaraus viena kitai. Nepalikite pravirų durų kambariuose, kuriose nustatytos temperatūros skiriasi, nes patalpoje, kurioje yra nustatyta žemesnė temperatūra radiatorius bus išjungtas, tačiau patalpos, kurioje pageidaujama temperatūra aukštesnė, radiatorius veiks bandydamas sušildyti ir šaltąją patalpą.

Kaip veikia kombinuoti dujiniai katilai?

Daugelis dujinių katilų skirti ne tik šildymo sistemai, bet ir karšto vandens paruošimui. Kai kurie katilai karštą vandenį ruošia momentiniu būdu, kiti jį kaupia rezervuare (termose). Kaip veikia kombinuoti dujiniai katilai? Dažniausiai jie turi du atskirus, nepriklausomus šilumokaičius. Kur vienas skirtas šildymo sistemai, kitas – karšto vandens ruošimui. Atsukus karštą vandenį čiaupe, atsidaro vožtuvas, kuris taip pat siunčia signalą katilui įsijungti, pradėti šildyti vandenį. Jei tuo metu katilas yra naudojamas šildymui, dažnai jis sustabdo šildymo funkciją, nes jam neužtenka pajėgumo atlikti abidvi funkcijas vienu metu. Todėl kartais net galite girdėti, kaip katilas tarsi iš naujo įsijungia, nors prieš atsukant vandenį jis veikė.

Kas yra kondensacinis dujinis katilas?

Dujiniai katilai veikia degimo principu. Degina kurą (dujas) su deguonimi iš aplinkos, šio proceso metu susidaro anglies dioksidas ir garai, išmetamosios dujos, kurios yra pašalinamos per vertikalų arba horizontalų dūmtraukį. Šios sistemos pagrindinę problema yra ta, kad su išmetamosiomis dujomis gali pasišalinti ir dalis išgautos šilumos. Jei taip nutiktų, tai būtų neefektyvu.
Kondensacinio katilo sistemoje, išmetamosios dujos grąžinamos į šilumokaitį, kur jose esanti šiluma panaudojama šildant vandenį. Taip ženkliai sumažinama katilo apkrova, automatiškai ir suvartojamas dujų kiekis. Kondensacinių katilų efektyvumas dažnai viršija 90%. Tai reiškia, kad pasisavina daugiau nei 90% gautos energijos. Kondensuojant išmetamąsias dujas, susidaro drėgmė, kuri pašalinama specialiu kondensato vamzdžiu. Dažnai šis procesas įvardinamas kaip katilo trūkumas, nes šaltuoju laikotarpiu kondensatas, blogai įrengtoje sistemoje, gali užšalti ir sukelti katilo gedimą, kurio nepavyks patiems, reikės dujinių katilų meistro pagalbos.

Kaip matuojamas katilo efektyvumas?

Nuo  2015m. rugsėjo 15d. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos sąjungoje, įsigaliojo “ErP” direktyva (Angl. Energy-related Products). Karšto vandens ir šildymo įrangai. Siekiant sumažinti energijos vartojimą ir anglies dioksido išmetimą į aplinką, renkantis labiausiai energiją taupančius gaminius. Katilo efektyvumas yra matuojamas pagal sezoninį energijos vartojimo efektyvumą, kuriame be taip pat atsižvelgiama į nesezoninę šiluminę galią (pavasaris, vasara, ruduo), šilumos ir elektros energijos nuostolius.

Žemiau pateiktame žymėjime, naujas kondensacinis katilas, būtų pažymėtas A+. Senas, “Turbo” katilas – C-D.

A+++: ≥150%
A++: ≥125%
A+: ≥98%
A: ≥90%
B: ≥82%
C: ≥75%
D: ≥36%
E: ≥34%
F: ≥30%
G: <30%

Close Menu